- Nuo kada šoki?
Šokti pradėjau nuo keturių su puse ir profesionaliai šokau iki 18 metų, vėliau mokinau kitus šokių meno.
- Kodėl pasirinkai mokyti vestuvinį šokį?
Mokyti jaunuosius vestuvinio šokio labai įdomus užsiėmimas. Kaskart kurdama jaunųjų choreografiją, jaučiuosi prisidedanti prie gražios jų šventės. Kai du žmonės pradeda šokti poroje, iškarto pamatau, kaip jie jaučia vienas kitą. Jų žingsnis būna vienodas, taip pat kaip ir gyvenime – neapsakomai gražu. Be to, jaunieji visada spinduliuoja teigiamą, romantišką emociją.
- Ką tau reiškia šokiai?
Šokiai man tai būdas atsipalaiduoti ir būti laisvai.
- Iš kur semiesi idėjų jaunųjų choreografijoms?
Stengiuosi išmokyti tokią choreografiją, kuri derėtų su jaunaisiais, jų charakteriu. Taip pat atsižvelgiu, kad choreografija nebūtų per sunki. Vestuvėse svarbiausia priesaika vienas kitam, o ne jaudulys, kylantys iš streso pamiršti pernelyg sudėtingą choreografiją.
- Kaip tu įsivaizduoji tobulą šokį?
Tobulas šokis man yra toks, į kurį gera žiūrėti. Toks, kai bėga šiurpuliukai per kūną, tiek patiems šokėjams, tiek žiūrovams. Ir kai tobulas šokis baigiasi, norisi, kad šokėjai jį pakartotų.
- Į ką jaunieji turėtu atsižvelgti renkantis šokio stilių/muziką?
Pirmiausia, reikėtų aptarti, ar abu jaunieji nori šokti vestuvėse. Abiejų noras išmokti šokį yra ypač svarbus, nes jei yra kitaip, rezultato nebus, o procesas bus varginantis. Taip pat svarbu atsižvelgti į pačios šventės stilių. Jei šventė turi temą, tai ir vestuvinį šokį galima jai pritaikyti. Kitas svarbus dalykas – nuotakos suknelė, su kuria ji šoks. Jei ji pūsta ir ilga, tai šokti, pavyzdžiui, Rumba, gali būti nepatogu. Ir atvirkščiai, jei suknelė trumpa, Valsas gali taip pat netikti. Kiekvienu atveju ir su kiekviena pora šiuos dalykus aptariame individualiai. Aš siūlau išsirinkti kelias porai patinkančias dainas, o tada drauge išsirinkti tinkamiausią dainą. Svarbu, kad daina patiktų abiems ir kad abu norėtų šokti – tuomet gražus rezultatas garantuotas!